Viltis

Ar tau suprasti
mano šventą pamišimą,
kuomet nakčia
iš baldakimų šilko
tiktai besvoriai skersvėjai
pažvelgia į akis...
Dar venose pulsuoja
šimtmečių laukimas,
kai sienos atsidūsta
„nebegrįš... „.
Ar tau suprasti
tą bejėgį šauksmą,
staiga supratus
kaip ilga naktis.
Tik paslikoj širdy
vėl karias skausmas
ir niekad neapleidžianti
viltis.