laikas

Ranka rašytas senas laiškas,
Iš atminties ištrintais žodžiais,
Nors raidės matos nebeaiškios
Aš juom akis suvilgau godžiai.

Ten rašoma apie puikybę
Ir kaip ant kalno auga namas,
O tarp eilučiu pasiklydę
Tas dvidešimt ir vienas gramas.

Laiške regiu kaip žydi sodas,
Koks buvo meilės supratimas,
Anų laikų kitokios godos
Ir būdavo kitoks troškimas.

Tai buvo gal prieš šimta metų,
Kai laišką dukrai rašė tėvas,
Gal jų pasaulisbuvo kitas,
Tačiau tas pats išliko Dievas.