Raibuliuojantys sonetai draskydami akis,
Vis primena praėjusios vasaros,
Baigiančius išblėsti prisiminimus,
Vargonų aidas nuvilnija,
Per šiltus tavo skruostus,
O akių tyra lašeliais išsibarstė plaukuose,
Regiu sapne aš uostą, kuris vis tolsta,
Vien tik nepaliaujamai, sonetai raibuliuoja,
Drasko širdi palikdami tiktai mintis,
Bandau atrasti tik lašelį,
Tos vilties kuri tavuose delnuose.


VG Kaukolė








