Smėlio laikrodis

Smėlio laikrodžio dulkių šešėly,
Tarp stiklo, bejausmiuos pasieniuos,
Gimsta, miršta ir kelias gyventi,
Tavo laiko erdvė tarp kitų…
Tai diena kai ateina rytojus…
Pavėlavus, skubėjus gyventi
Nepamiršti prabudus kikenti,
Kaip pajacui į sceną išėjus,
Prisiminti kad šansas tik vienas –
Jį bandys pasiimti kiekvienas.

Juoksis publika, verks iš pavydo
Ir plojimais kaskart vis lydės.
Ką gi slepia ši kaukė poeto –
Prie tavęs nežinia prisilies.

Iš džiaugsmo ir vilties sudėta,
Diena išėjusi negrįš
Palikusi mane raukšlėtis,
Pas grimerį nuvys.

Tik grimeris žino ta vietą,
Kurią slėpė šešėliais akių,
Prisilietus norėsis tikėti,
Kad turėjai tik tu.