Odė aistrai

Kambarys apšviestas žvakių šviesa ramia,
Gaiviniesi raudono vyno taure...
Židinyje rusena liepsna,
Apnuogintą kūną šildo meilės troškimo kaitra...

Guli, prisidengusi šilkine skiautele,
Plevena ji aistros bangelę.
Dengia tik trikampio pūkelį,
Krūtinę ir mažą dailaus pilvuko dalį.

Einu mažyčiais žingsneliais link Tavęs,
Iš lėto rūbai krenta nuo manęs.
Tardamas švelnius žodelius, atidarau kelią,
Nutraukiu nuo tavęs mažą šilko skiautelę.

Atsiklaupiu prie kojų dailių,
Įkaitęs nuo nuodėmingų minčių...
Masažuoju švelniai padukus,
Atsargiai bučiuoju  pirštukus.

Nuo kiekvieno prisilietimo,
Jaučiu kaip suvirpa kūnas Tavo...
Neskubėdamas kylu aukščiau,
Kambaryje darosi, kaip pragare.. vis karščiau.

Pakilau lėtai į kalną,
Bučiuodamas sultingas blauzdas.
Liežuvių nubrėžiau laimės ratą,
Atrakinau aistros šulinio spynas...

Rankyte glostydamas pilvuką švelnų,
Standžią krūtį pridengiu savo delnu...
Atsargiai ją glamonėju, masažuoju
Ir karštai į lūpas bučiuoju.

Pirštai susmigo į juodus, kaip anglis, plaukus,
Ausytėn šnabždu švelnius žodelius…
Jaučiu karštas lūpas ant savo kaklo,
Jos paliko pėdsakus nakties saldžius .

Kūnas nevalingai suvirpėjo,
Ranka su vyno taure sudrebėjo.
Išslydo taurė iš rankos tavos,
Taurusis gėrimas pasipylė ant krūtinės nuogos.

Godžiai ėmiau jį laižyti,
O... koks malonumas tai daryti!
Jaučių kaip speneliai statūs,
Saldžiai tirpsta burnoje mano...

Širdis spurda, neranda sau vietos,
Kraujas užverda, rodos tuos užsidegs...
Raumenys tvinksi, jie išsitempę,
Jau pasiruošę į rojų mus nusinešt...

Jaučiu kaip kūnas išsiriečią,
Į vidų pas save jis aistringai kviečia...
Rankos ir kojos susivijo,
Tavo gėlytė mano kuokelį prarijo.

Iš pradžių aš buvau ant Tavęs,
Paskui meilės šokį šokai ant manęs.
Kūnai žaidė ir prakaitavo...
Širdys be paliovos aistros dainas dainavo.

Prisiglaudžiau prie nugaros nuogos,
Aimanos aistringos veržėsi Tau iš burnos.
Jaučiau, kaip vaisius prinoko
Ir viduje Tavęs jis galinga jėga susprogo.

Ugnikalnis galingas
Pulsavo, svaidė liepsnas aistringas.
Malonumų šulinį sklidinai,
Pulsuodamas, sprogdamas pripildė karštai.

Akyse užtemo, galva apsisuko...
Kas pasakys kiek tas orgazmas užtruko?
Žinau, kad Rojaus Paukštę tanakt pamačiau...
Nėra už meilę nieko saldžiau!

Dūkom, išdykavome ilgai,
Kol naktis aistros ugnis užgesino visai.
Kol jėgos paliko pavargusius kūnus,
Kartojom nekartą saldžios nuodėmės malonumus.

Miegas  apklojo patalais minkštais,
Palaimą saugojo spalvoti sapnai.
Paryčiui spindulėlis saulės šiltas,
Iš naujo sujungė mus, kaip meilės tiltas.


2009. 03. 01