…Ateis diena… aš atsibusiu ir išeisiu…
Ne.. ne iš tikro … mintimis… lyg blaškomomis vėjo
Turbūt atgal… tenai, kur viskas prasidėjo
Tenai, kur gal būt viską sau atleisiu…
.
…Ateis diena… aš atsibusiu ir išeisiu…
Gal ne iš tikro… juslėmis dar draskomomis geismo
Ten, kur nebuvo gegužės pavasarinio šėlsmo
Kur dar tikejau, kad niekad nepasikeisiu…
.
Kur nežinojau, kad širdis taip moka staugti…
…Kai jau tuščiuos delnuos dar jausiu Tavo veidą,
Sugryšiu ten suspaudes rankoj neviltį lyg kreidą…
Ir pabandysiu atmintį užbraukti…
.
Ateis diena… ir vėl suprasiu, kad esu
Tik siela draskoma nemirtingumo baimės…
Sutikusi Tave ilgoj eilėj prie laimės
Tik gali būti, kad prie skirtingų kasų…
.
O gal ateis diena… ir viską prisiminsiu
Bent šimtą kartu persuksiu lyg seną juostą
Žodžius, kurie nuo laiko nepajuosta…
Ir vėl į peršviesto vandens akis nugrimzsiu….
.
___________
2002 vasara