Liūdna šventė

Iš tūkstantinės šėlstančios minios,
Iš aibės persirengėlių spalvotų
Pasirinkau sau partnerį geriausią -
Pajacą – paskutiniam šokiui.

Svajodama nuplėšti kaukę šokiui pasibaigus,
Jį gundžiau besiplaikstančiais plaukais.
Girdėdama visur jo sidabrinį juoką
Geidžiau užburti moters apžavais.

Paklydę judesy neatpažintos muzikos,
Abu žiūrėjom nesavom akim.
Tu – į princesę, dailiai išdabintą,
Aš – į pajacą ledine širdim.

Nedrįsome nuplėšti kaukių.
Nedrįsome paklaust „kas tu? “.
Ir likome nei šiaip, nei taip... Nutolę.
Lyg du paklydėliai, išvyti iš namų.





p. s. Su meile. Erato.