rašyk.lt: Kūriniai / Simonas Valaiša / Nes šviesti nepanūdo ji

Saulėlydis eilinis
Byra prieš akis
Ir saulė sunkiai leidžias
Apmirusin laukan.
Ir lyg Aukščiausias
Stumia ją ranka žemyn,
Nes šviesti nepanūdo ji,
Nes atsibodo jai
Žiūrėt į žemę iš aukštai.

Delnu aš pabandysiu
Ją sugauti
Ir jojo raukšlėse
Ji įsirėmins.
Nušvies
Girždančias nakties duris.
O aš dainuosiu
Dainą rytmetinę
Lyg vieversys tupėdams
Viršum
Aptrūnijusios šakos
Ir lauksiu dar kitos,
Šviežios dienos.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-06-09 22:01

giminaitė

labai neįdomu ir margarinu patepta, kepenys nelaiko man.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-06-09 21:32

Raimondas

Silpnai tu čia... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-06-09 21:25

toraaut

Puodžius po Saule, tekančia ir besileidžiančia, žiedžiantis molinius puodus, gali išžiesti daug molinių puodynių, ir visas jas, arba ne visas, o vieną kitą, jam pasirodžiusia eiline, ir netinkama, kaip koks aukščiausiasis, imti jas ir – sunaikinti, tai yra sudaužyti (jei išdegtos) arba vėl sudėti į vandenį, kuriame molis praras suteikta puodynių puodžiaus - žiedėjo, jam formą. Tačiau nei viena puodžiaus išžiesta puodynė, negali sunaikinti puodžiaus, jas žiedžiančio. Lygiai taip pat, nei vienas gyvas padaras ant Žemės, po Saule, negali sunaikinti Saulės...
tai gi, labai kvailas – lyg keistas nesusipratimas, tas jūsų tekstas (savo prasmėmis) idėjiniu atžvilgiu...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas