Tarp vėtrų įkyrių

Batus išaugau, drabužius suplėšiau,
Likau nuoga tarp vėtrų įkyrių.
Senų dienų skutai tik įsirėžę,
Daugiau aš nieko, nieko neturiu.

Tai kuo gi man su tavimi dalintis,
Jei sauja atgniaužta visai tuščia?
Vien mintys, vien tik ilgesingos mintys,
Jos gyvos, kol esu aš čia, dar čia.

Slepiu ir saugau jas, šviesa pridengus,
Nupusto vėjai - ir siela  nuoga.
Per dangų debesys tiršti ir tankūs,
Bet saulės ieško  ištiesta ranka.