Prašymas

Kregždute-sesute atkirpk man
gabalėlį mėlyno dangaus:
aš skraistę pasiūsiu -
savo liūdesį noriu apsiaust.

Tas liūdesys - klampi vienatvė,
susuko lizdą mano širdyje:
viena pasitinku kiekvieną naktį,
kiekvienas rytas vieną sveikina mane.

Voreli-broleli suverpk man
siūlą iš gaivios rasos:
aš kelią nusiausiu
ilgam sugrįžimui namo...

Sugrįšiu aš, į kiemą tą
kur tiktai ąžuolas beliko,
kur saugo pamirštus vardus akmuo,
mano akių rasa kadaise ant jo krito...