Pamok

Kai saulė užsigavus tūnos,
Debesų apsupty ir lyg nieko.
Kaktusų šiluma Tau spygliuos,
Tik pamok man iš muzikos miesto.

Kai dangus nežinos paslapties,
Į kurią dvasią dedi, ar tikrai?
Kai pasmaugtas iš karščio meldies,
Tai ne garsas, iš burnos Tau tik titrai.

Išsidurki akis, tegul šypsena veda,
Palinkėki mirties ir tegul jie gyvena.
Neužmiršk Jų visų ir dar Nieko.
Tik pamok Mums iš tolimo muzikos miesto.

Išguldyti laukai Tavo pėdsakus veda,
Prigauginti šarvai, ne į kūną, galąsk.
Savo knygą spygliais ar girliandom,
Niekada neatsigręžki, lape.
Savo natą surask.


Draugui - S. D.