Norėčiau parašyt tau laišką
Ryškiom raidėm gležnam delne.
Kad viskas būtų aišku,
Ir negyventum tik sapne.
Bet gaila, kad skaitys tk vėjas,
Nes tu juk negirdi.
Atskris ir nusineš jį niekadėjas
O skambūs žodžiai liks jau praeity...
Kodėl širdis tavo ledinė?
Kodėl sunku man prisibelsti prie tavęs?
Galbūt todėl, kad begalinė,
Kelionė tavo link savęs...
-------
Atmerk akis ir atsikimšk ausis.
Tau mano lūpos daug ką pasakys...
Yra klaidų (skubėjimas?), ir rimas, anot kai kurių - vietomis banalokas gali pasirodyt...
Už tai - niu niu niu...
"...Kodėl sunku man prisibelsti prie tavęs?" - ManSubNuomKurČiNieNe, tas "prie" - čia ne prie ko... Vienžo - netinka. Galbūt - "lig" ar dar kas kitas, bet tik ne tai.
Jausmingas, paspalvintas kiek, viltingas, su tikėjimo trupiniu. Realiai vertas kokių 2-jų žvaigždučių, jei nebūtų klaidelių.
Kadangi padėties, matau, nelabai įtakosiu, tai ir spragsėt savo _idiotu (suprask - pele) - nematau prasmės.
įdomiausia, kad rasos ir idioto komentarai yra teisingi, nes čia apart banalumo nelabai kas ir terasta, bet matyt pats autorius atlėkė ir nuspaudė 'blogas', o jo širdį glostančius komentariuksus - nuspaudė 'geras',
Drugeli, čia tai suplasnojai!!.... :))
Man labai patiko antras posmelis... ir tai, ką citavo spiritus...
Super, drugeli... suplasnok mus dar ne vieną kartą taip... ;))