Iš juodo

Rauda su malda papuošta atgailos
Iškošta per Mesijo sukąstus nasrus
Viltinga viltim vilnija suviltėj erdvėj.
Neapykanta Skausmui, pagieža Aklumui
Jau kalas iš kevalo žmogaus prigimty,
Renesansas juslėse išgimdo pojūtį šeštą,
Brėkšmos nujautimas kesinas į sąstingį šaltą.

Prd.:

Jau bunda, jau bunda, jau bunda,
Jau bunda iš komos jau bunda.
Jau dunda, jau dunda, jau dunda
Jau dunda sparnuota šviesa...


Iš sielų Sudievių sutrūnijusio mėšlo
Į dangų jau stiebias daigai Tobulybės,
Ant žemės nuklotos kaulais Bedievių
Jau pamatas kyla Palaimintų miestui.
Mirtis jau prasminga, ji pradas raidos,
Karta iš kartos-tai virsmas per virsmą,
Inkvizicijos menas jau išsisėmė.

Prd.