Skausmu tapytam Peizaže
Naktis palaimina herojų
Mirtis lėta sustingsta teptuke
Ir štai - Jis jau nebealsuoja...
O tokį dailų Jis turėjo Veidą:
Baltai dažytą kraujo kaukę,
Storus lyg rimbas plaukus,
Akis tamsias, kančia nuplautas...
Išnirus iš tamsos Būtybė klausia:
"Kam nubaudėte Jį, kam skriaudėt?"
Kažkas pamąstė: "Nes... Taip reikia",
Bet ištarė: "Už dvi kapeikas..."