prarastas ruduo

Raudonas  kraujas  primena  tave 
tą  rausvai  šaltą  kanos  žiedą 
Tą  vėsų, drėgną  atspalvį širdy
tas  prarastas  ruduo  palieka .

Vėliai  kaip akmuo  apsunksta  žingsniai 
Per  jau  nubalusią  ražieną
ir  vėl gerklėje  užstringa  sunkiai 
tas  prarastas  ruduo, - ateina  .

Ruduo ir  ta  avietinė  spalva 
Tas  apgamas  ant  mano lūpų
tas  skonis, žodis gimęs  burnoje -
Ruduo  tau primena  mane  ...