Nusišypsokit: kelios mintys apie atostogas

Su pasibaisėjimu šįryt suvokiau- neužuodžiu kavos. Baltame puodelyje- juoda spalva, ir tiek.
Aš į dešinę- jis į dešinę, aš į kairę- jis į kairę, šokinėjam. Ir tai ne teatras, tai- stoties tarpduris.
Aš bėgu. bėgu iš čia. Išburkusia nosimi įtrauksiu sūraus jūros vandens. Įlipsiu į autobusą.
Asta la vista. Atsiverčiu laikraštį: tos pačios naujienos kaip ir Vilniuj- kedofilai vis persekioja Kedytę.
Šuniškas džiaugsmas, matant prasikalusių bulvių lauką. Gryna pavasarinė estetika be minčių apie bulvienę.
Važiuoju jei ne Vilniuj, tai Vilniaus gatve.
Juodos panagės už penkiasdešimt centų pardavė tualetinio popieriaus.
Jūra.
Mirusią žuvį išmetė jūra, - nuskendo vargšelė.
Man labiausiai patinka stočių kavinės. Čia niekas neprivalo atitikti preciziško tam tikros krypties klubo įvaizdžio. Čia įvairūs.
Ant neskaityto laikraščio ryte numesti akiniai nuo saulės. Atostogos.