Apie tai...

Štai krinta raidės rašalo spalvom,
Apie tai, kas klajoja širdy,
Kaip per vėtrą paklydusi paukštė
Tarsi šauksmas beribėj nakty.

Lipdos skiemenys, žodžiai ir eilės
Iškalbingai bylojantys laiką, erdves.
Ilgesys meilei, grožiui ir taikai
Vis svarbėjo labiau negu aš.

Pasilikęs tik tušinį raišą,
Stengiuos vėl nutapyti eiles.
Persistengęs įprasminu laiką,
Kad neslystų pro mano rankas.

Mano mūza vis kreksi kaip antis,
Jai juokinga pasaulio tvarka,
O ir Seneka rašė, savajam laiške,
Niekada nesiglausk su pilkąja minia.