neįprastumas

visiems taiką neša balandžiai,
o man - šlapias skersgatvių žvirblis,
po betoniniu didmiesčio langu
nenuilstanti didmiesčio zylė.

Visi klausia vėjo iš pievų,
bet man vėjas nieko nesako,
jo nėra tarp paklydusio miesto
neono šviesų ir reklamų.

Visur tik standartai, šablonai,
mano mintys juose nesutilpo.
Ir todėl, nelaimingieji žmonės,
jūs paskelbėte nuosprendį - mirtį?

Žmonės, žmonės! Ar jūs bent mąstot,
ar pavirtot į puspročių minią?
Asilų bandoje nepritapus,
jums esu pernelyg išskirtinė...