Raudonas švietė kojų pirštų lakas

Raudonas švietė kojų pirštų lakas –
Taip ryškiai, kad nutirpo kūnas,
Ir šiurpuliukai bėgo juo lyg magistrale.
Ir aš galvojau: dieve, taip turbūt nebūna.

Plaukai, akis jos slėpę, draikės godžiai
Kol užkariavo visą erdvę salės.
Man rodės, patekau į tikrą rojų-
Aš įkritau į kūno ir minties ekstazę.

Apstulbęs žvilgsnio atitraukti negalėjau,
Kol aplink stulpą muzikoj ji sukos.
Aplinkui rūbai, šviesos ir veidai blizgėjo-
Paveikslas buvo lig iš atviruko.

Tarsi gyvatė, raitės karštas kūnas,
Pusiau ištirpęs dūmuos cigarečių.
Galvodamas, kad taip turbūt nebūna,
Svajojau apie galimybę pasilikti dviese.

Po šokio, kol žvilgsniu nurenginėjau,
Priėjo ji prie manojo staliuko.
Menu, kaip bruderšaftą mudu gėrėm…
Ryte nuo klofelino man negera buvo…