Žolė nerūkoma, o uostoma. Tik vasara ir tik Anykščiuose

Buvau ten vieną kartą, visai neseniai. Ne tą kartą, o tą kartą prieš tai ir dar tą kitą kartą.
Bet ne tada uosčiau. Aš visai net ne uosčiau. Man pasakojo. Slaugė iš Eglės sanatorijos.
Ji kitokia. Slaugė, ne sanatorija. Kalbėdavomės tais rytais kai mama neatvažiuodavo. O mama neatvažiavo niekada.
Turėjau mini kuperį tokį. Ne tokį kur per filmus rodo. Senesnį. Su juo ir išvažiavau  tą kitą kartą, paklausiusi slaugės kuri sakė, kad sanatorijos čia nebepadės. Bet žolės neuosčiau. Nedrįsau. Tik kvėpavau ir bijojau užuosti.
O tą kartą prieš tai taip pat neuosčiau, nes nebuvo vasara. Taip ir likau neuosčiusi, todėl rūkysiu. Nes slaugė buvo teisi. Sanatorijos nepadės.