Kai sielos susitinka...

Žinai... aš patikėjau angelais,
Kai įžengei į mano sielą...
Akimirka... ir pakilau aukštai aukštai,
Tavosios šilumos svaiginama...

Ir pajutau, kaip greitai gali pasikeisti tai,
Kas visad rodėsi yra tiesiog nepanaikinama...
Nušvito siela,... įsižiebė nauja viltis,
Kad dar šioj Žemėj mana lemtis tiktai prasideda...

Išsinešiau tą žvilgsnį, žvelgiau į Mėnesieną,
Kaip greit manas pasaulis sutilpo į šią dieną...
Kiekvienas įvykis gyvenime... jis vedė tik į vieną -
ir supratau... buvau jau pasiruošusi sutikt šią mielą sielą...

Esu girdėjusi.. ar kažkas sakė,
Kad tai gražiausia, kas gyvenime ką matę,
Nes sielos... jos dar vikresnės už mūs kūnus,
Jos supina voratinklių takus .. ir tūno...

Ir laukia, kol išauš tokia diena,
Kai pagaliau ir kūnai susitiks joje...
Ir, kaip sakiau, nušvis visa kame,
Kai atpažinsime save mes kitame...