Ar jau miegi? Ar vis kaip aš
Klajoji dar dangaus platybėse?
Jei taip, tai ar girdi kaip aš
Alsuoju ten prisiminimuose...
Jaučiu Tave, tai Tu šalia...
Savom mintim tyliai prisėlini...
Girdžiu, kaip tarp žvaigždžių gausos,
Tu man labanakt pakuždėjai...
Šnabždu ir aš – miegok ramiai,
Pailsėk, glėby šios mėnesienos..
Tik man palik bent lašą to,
Kas taip svaigina prieš užmiegant...
Klausi – kas tai? Ištark, nesidrovėk!
- Tai Tavo mintys apie mane....
Jų kvapas man svaigiausias prieš užmiegant...
... ir po šių žodžių pajuntu kaip mes užmiegam...
vėlgi pasikartosiu, jog autorius išties prastai atrodo, kai visomis išgalėmis teisinasi ir gina savo kūrinį, jei šis geras, jam nieko panašaus nereikia daryti
Netęsk, nes gali kai kas ir nuo tokio saldumo,... na, žinai, kas būna kai persivalgai saldainių.
Manau, tokius žodžius turėtum išgirsti TU, ir jei JIS tau tokius irgi gali pasakyti, vadinasi yra vertas TAVO eilių.
Mute, jo saldumas priklauso nuo minčių savininko... Na to žmogaus, kurio minčių kvapą čia aprašau, jis saldesnis už medų, gaivesnis už pavasarinį lietų, kvapnesnis už gėlių aromatą, švelnesnis už pūkinę pagalvę, karštesnis už Saulę Visatoje, svagesnis už vyną raudoną ir efektyvenis už aspiriną... :D Tęsti??... :)
:) Erato, pirmiausiai ačiū už komplimentus :) Tai užveda ir skatina nesustoti :D Bet..... nori prajuokinsiu, o gal ne? :) Kai perrašinėjau čia šį eilėraštį, pagalvojau, kad pakomentuos žmogus, kuriam nepatinka to paties žodžio rimavimas :D Tik buvau pamiršus, kad tas žmogus - tu.. :) Na, piano piano tobulėjam :D
Labas, matau,kad tu vis geriau ir geriau reiški save poetiškai :-)
Trečia ir ketvirta strofos nuostabios! Miela įsivaizduoti ir skaityti. Tačiau paskutinė - jau sakiau, ką manau apie to paties žodžio rimavimą :D Nesikartosiu. Pirma irgi ne itin: žvaigždučiu su takučiu, tai vadinasi, tariam takUčiu? Ar žvaigždučiŲ?