Dedikacija DJ

Kutulajus praėjo pro šniurkščiančias lapų krūvas,
bet nepastebėjo,
tie, kaip ten jie,
pastarieji,
ir šita istorija, jei norite žinoti,
taip apskritai
ne apie tai.

Jis į Kutulajų nežiūrėjo,
nes nenorėjo.
Nes jis ant suolo sėdėjo,
ir manė
ką nors pavartysiąs,
ir garsiai vartė
lapus
(mano prosenelę taip erzino,
kai senelė tiesą apversdavo),

tai -
kur aš baigiau? -
jis vartė,
kol kilo vėtra,
ir nunešė Kutulajų,

todėlkad todėlkad
atėję
genijai vėl
išeina.