Aš jau žinau

Aš nežinau kur pradžią ima dienos,
Aš nežinau kur baigiasi naktis,
Iš kur sidabrą semias mėnesienos,
Turbūt yra koks stebuklingas šulinys…
.
Aš nežinau kodėl ryte pabunda paukščiai,
Gal jie tiesiog užsiknisa miegot
O aš beprotiškai bijau pabusti…
Turbūt todėl, kad lemta man sapnuot
.
Akis, kurių gelmėj, žinau, nuskęsiu
Lyg paviliotas šnabždesio bangų…
Kaip šilkas švelnia odą, lūpas, plaukus…
Ir jausmą, jaustą tūkstančiuos sapnų-
.
Kai nežinai, kodėl taip trūksta žodžių,
Kodėl taip virpa balsas… nežinai…
Ir dar,  kaip noris būti nemirtingu,
Vien tam, kad šitaip jaustis amžinai…
.
Spėlioju vis: kur pradžią ima dienos,
Kur, po galais, pasibaigia naktis…
Bet jau žinau, kad ilgesys tai sielos,
gyvenančios
nežinioje,
Viltis…

____________
2002 vasara