naktis rugius nušlaksto
rasa ir išplėštų sapnų krauju
jų pabaigą vis dar regiu
lėtai ir sunkiai atsistoju
ištraukiu adatas iš panagių
seni varnai man šneka apie dangų
juodi sargai kontūzytų pečių
jų akyse sapnų savųjų pabaigą regiu
ir minga vakaras
ir bunda rytas
ir nieks nežino
kaip norėčiau
bent porą žingsnių
pasivaikščiot tarp rugių