Tolumoj mano žvilgsnis nuskendo
Nepalietęs tavųjų akių
Gal paklydo, o gal išsigando,
Kad lietum neprabiltu suriu.
Nors ir tavo ranka mano rankoj
Pabundu tik saldžiam bučiny,
Kaip griaustinis nuaidi per dangų
Tavo švelniai ištartas -iki.
Nors ta laimė prabėgo pro šali
Nepažinusi mūsų vardų,
Aš tikiu, kad kas myli tas gali
Griauti laiką ir likti kartu.