Išaušo rytas. Šiandien susitiksim...
Po šitiek laiko, tiek laukimo valandų...
Ar tu žinai... širdis pašėlusiai man tviksi,
Nejau ji pamatys Tave?... Dar netikiu...
Pažįstamas šis jausmas – „drugeliai“ kyla,
Sekundėms slenkant plasnoja vis smarkiau...
Ar tu žinai?... per visą šitą ilgą laiką
Nebuvo nė akimirkos, kad būčiau atskirai...
Karštis nudažo skruostus, raudonis ima...
Laikykis!... Viskas bus gerai!
Tik kojos linksta ir darosi man silpna,
Ar tu matai, ką su manim darai?...
Vien nuo minties, kad Tavo akys gilios,
Vėl glostys mane švelniai ir meiliai,
Man kvapą užima... ir žodžių trūkti ima...
Ką pasakyti? –Labas? - Kaip sekas?
– Tikiuosi, kad gerai...
O gal ir Tu jautiesi taip, kaip kažkada,
Kai susitiko mūsų akys.. ir tada...
Tada tą patį pajutau visa kame...
Tyla net sakė tai... tai buvo magiška...
Jaučiu.. jaučiu..., kad jau šalia esu...
Nedrąsiai.. taip nedrąsiai... galvą pakeliu..
Sustoja laikas, atrodo skęsti pradedu...
Gelmėse Tavo vienintelio tokių gražių akių...
Dar žingsnis... kitas.. ir mes KARTU...
Stovim ... ir nebegalim atitraukt akių...
Apkabini, o aš iš lėto tirpti pradedu....
Laikyk, laikyk mane.. nes aš tikrai nykstu...
Po šitiek laiko.. pagaliau KARTU!!
Nelieka praeities, nei baimių, nei skriaudų...
Žmonės vis eina... bet mums tai nesvarbu...
Tik stovime apsikabinę ir tirpstame abu...
:) Bet Erato, čia ne erotinis!! Čia jausmuose skęstantis.... :))) O tą sonetą paskaitysiu būtinai, ačiū už komentarus ir nuorodą.. :)
Sėkmės ir Tau.. :)
Pritariu Ugly one.
Aš tau netgi galiu rekomenduoti vieną sonetą, kaip tobulai įvaldytą erotikos aprašymą: Kosto Korsako "Erotiškas sonetas". Va, kai jį perskitysi, pasakyk, kas ten kitaip ir kodėl taip gera jį skaityti. Na, aš suprantu, kai meilė užvaldo ir emocijos liejasi - nesvarbu kaip - norisi tik rašyti, lieti eiles. Manau, visi tai patyrėm ;-)
pasiskaityk gal kokia gera poezijos knyga, o ne vien paskalu ir gandonesiu zurnalus, nes dabar tai taip akivaizdu,ka Tu skaitai, ir isvis cia jokios poezijos nerasta, tas pats per ta pati, nieko naujo - nieko doro,
ir siaip, perskaitai, ir ziauriai koktu pasidaro, kad zmones dar gali taip nuvalkiotai mastyti.