rašyk.lt: Kūriniai / rufkis / svetimi krantaj

Einu per nežinomą miestą
Iriuosi per minia veidų,
Regiu nepažystamą tiesą
Iš miesto šešėlių kreivų.

Nešu savo liudinčią mintį
Globojama vejo gaivaus,
Kas gali paguost, nuraminti
Kai viska palikęs blaškaus.

Krantaj svetimi šio pasaulio
Nemielas, net žydras dangus,
Nors rankoje auksas sutvisko
Kažkas širdy drasko per pus.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-06-03 15:29

Zoliagele

Jei galėčiau balsuot- duočiau 5.
Sėkmės! :-)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-30 12:59

Kristina Poderyte

Nepaisant klaidų... Eiliavimas primena Maironį, yra sąsajų su V. M. Putinu. Pasaulio susvetimėjimas, nerimas, tiesos šešėliai iš tiesų rodo gilų nerimą, nebūties pajautą, siekį aiškumo. Man patiko šis poetinis išsiliejimas. Jis nuoširdus ir tikras.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-30 12:43

raivydas

Gramatinės klaidos išbalansuoja skaitymą...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-29 19:26

drugelis7

Geras:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-29 11:16

Raimondas

Iš kur žinai, kad tiesa, jei nepažįsti? :)
Ir pabaigoje klaidą padarei - ne širdy, bet širdį :)
Ir nesupratau, kokia ta liūdinti mintis... ir - kaip ją globoja vėjas?
Bet man tavo eilėraštis patiko. Toks patriotiškas labai :D Dedu 3.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas