Tylu,
Aštru,
Ir stipriai
Gelia,
Įkanda,
Naują žaizdą
Veria.
Užspaust,
Sudegint
Kas dar gyva –
Kitaip
Kraujuoja
Tai kas tikra…
Aprišt
Jausmų skraiste
Reikėtų,
Kad į padangę
Palydėtų,
Išsaugot
Šviesą
Ir tyrumą,
Įveikiant
Sienų
Tvirtą mūrą.
Ištraukiant
Akmenis –
Tamsos.
Pagaunant
Vėją – lygumos,
Ir jaučiant
Sielą,
Tavo protą –
Užgis ir tai
Kas buvo
Juoda...


Pašvaistė








