Daina mamai

Tau aš laiškus rašau, mano mama,
Ir dienom ir bemiegėm naktim...
Su tavim dalinuos mano mama,
Savo nerimu ir paslaptim...

Tavo šventąją ugnį -
Širdies atlaidumą, -
Nešuosi per laiko
Ir žemės atstumą.

Palikai tu prigludusi, Mama,
Smiltimi prie gimtinės takų...
Tiktai ilgesio ašara laša
Iš liepsnojančių žvakės akių...

Ir per bėgių metalą,
Per vieškelį trankų
Laukimas nusvyra
Ant laukiančių rankų.

Vaike, kai Tau bus labai labai sunku, Tu pargrįžk į tėviškę. Ir ten, galusodėje, apkabinki beržą, kurį aš pasodinau tada, kai tu gimei...

Mama, rankomis Tavo
Glosto beržo pavėsis...
Lyg Tave jį priglausiu
Ir kaltai patylėsiu....