Draugams

Kažin, ar sulauksim drauge
Vyšnių žydėjimo balto?
O gal tu pamirši mane, -
Kuo draugas tau nusikalto?

Tu dingsi, kaip dingsta žiema,
Upelis nusineša kūną.
O aš, aš paliksiu viena,
Sunku išsiskirt visad būna.

Žydės, nužydės vyšnios žiedas,
Prisirps rausva ilgesio uoga.
Rausti, bet tu nejauti gėdos,
Draugystę palikdamas nuogą.

Rausvos vyšnios kažką suvilios,
Tik kauliukai paliks atminimui.
Taip ir draugas negrįš atgalios,
Liks žiedai, ilgesys, atminimai...