Rožės spyglys

Rožės spyglys įsmigęs į delną
Ir lašas tyras raudonai jį nudažęs.
Aš jaučiu, rožės kvapas man plaukus kedena.
Ir spyglio skausmas,
Kuris svaigina maloniai.

Rožės spyglys, baltas juodai,
Pašaukęs dieną ir naktį
Ir tyliai nukritęs plaštakės mostu
Pro mano pirštus, kurie nespėjo užčiuopti,
Kurie nespėjo suvokti.

O mano mintys – tai pienės pūkeliai,
Skuba ir sklendžia, paliesti vėjo.
Aš vejuosi lyg vaikas nespėdamas jų.
O mano mintys – pienės pūkeliai.
Laisvos klajoja. Jų čia nebėra...

Rožės spyglys nukritęs į žemę.
Tyliai ir švelniai. Nepastebėjau...
Taip elegantiškai ir taip paslaptingai.
Pro mano pirštus, kurie nespėjo užčiuopti,
Kurie nespėjo suvokti.