Aš buvau nebyli netikėjimu
Ir subėgdavo vyzdžiai i vieną
Lašą
Ir net palijus kapsėdavo
Perdžiūvę ramūs
Įkvėpimai pro lūpas
Bet dabar
Štai dabar
Nieko naujo ir nieko
Kas krauju netekėtų
Nuo Pirmosios Dienos
Nepavyko įminti
Tik spalva tapo gal
Raudonesnė
Nes dabar štai
Dabar
Metas gimti