Virš Nemuno ir Kuršių marių -
Lyg švelnios pilkos burės -
Keliauja įstrižai
Pavasario lietus...
Seniai gaivumo tokio nejutau,
Žiūrėdamas į žolę.
O lyja, lyja, lyja...
Aš nežinau,
Kodėl šį lietų senbuviai žvejai vadina
„Lakštingalų lietum“.
Gal iš tikrųjų nuo giedojimo
Ir perdžiūvo
Lakštingalų snapeliai...
O tas lietus -
Toks linksmas ir gaivus,
Lyg būtų ir jame
Dalelė tos lakštingalų giesmės,
Kuri dabar sodriais lašais į žemę krinta...
Taip dosniai lyja, lyja, lyja...
O vakare
Nuo Rusnės pylimų
Lyg baltas rūkas kyla ievos.