Taikiai, uostinėdami gielės ir pusričiaudami sumuštiniais su medum gyveno Kombodžos gyventojai. Draugiškai daugindavosi, draugiškai dalindavosi sirgdami, vaistažolėmis ir augindavo kiaules.
Kartą smalsiausias Kambodžos gyventojas, nusprendė nukeliaut pas toki pat smalsų posbrolį, pasisvečiuoti į Vietnamą. Pusbrolis ten jau, kaip dešimt metų vedamas smalsumo, buvo nukeliaves ir vedes tenykštę kolūkio pirmininko dukterį.
Kelionė ilgai netruko, užteko tik pereiti septynis kilometrus per džiunglęs, saugantis uodų ikandimų ir retkarčiais pasitaikančių tigrų-žmogėdrų. Paskui užtekdavo tik perlipti raudoną juostelę, skiriančia Kambodžos smalsučius nuo Vietnamo smalsučių ir tu jau pusbrolio uošvio kolūkio teritorijoj.
Vietnamo pusbrolis jau buvo gavęs, balandžio atnešta palmės lapelį, kuriame buvo surašytas džiaugsmingas Kambodžos pusbrolio apsilankymas. Šiaudinėja, palmių lapais dengtoje trobelėję, jau laukė padengtas stalas su keptu paršeliu ir ryžių dagtinę.
Pusbroliai, kieme draugiškai apsikabino, paplekšnojo viens kitam per petį ir einant per slenkstį į trobelės vidų, kur garavo juodasis paršelis įdarytas bananais, juos sustabdė garsas.
Tas garsas gal nebūtu nustebinęs Jupiterio ir Marso kolūkiečių, bet Vietnamę ir Kambodžoję jis buvo negirdėtas. Tai buvo skraidančios lėkštės, pilančios ant Žemės pustonį degančio napalmo, garsas.
Akimirksniu užsiliepsnojo ryžių laukai, bananų plantacijos ir kiaulių fermos. Sulėpsnojo ir šiaudinė, palmių lapais dengta trobelė, su įdarytų bananais paršeliu. Sulėpsnojo ir šalimais stovėjas pusbrolis, kaip sulėpsnojo ir visi likusieji kolūkiečiai su pirmininku ir dukterim.
Kambodžos pusbrolis paliko vienas stovėti ant įšdegusio kiemo, su ašarom akyse ir tuščiu skrandžiu žvelgdamas į giedrą dangų.
Bežvelgiant į dangų, tiesiai iš Saulės pasirodė skraidanti lėkštė.
Pro iliuminaturių matėsi linksmas su šypseną ateivio veidas. Ateivis, atidaręs įliuminatorių išmetė, cocą colos pusiau nugertą buteliuką, kuris nukrito tiesiai Kabožiečiui po kojų ir parodęs tryjų žalių pirštų kombinaciją, pakilo atgal į Saulę.
kurinys patiko, skaitydama komentarus springau juoku, bet veliau surimtejau. Vis delto kokie cia komentarai, jeigu ju komentatoriai cia teizvelgia tik gramatines klaidas ir kambodzieciu, kiauliu ir kalbos krusima? na, kas kam galvoje, o as pavyzdziui cia izvelgiau kad dabartine politine santvarka tokia buka jog pabegeliai zlugdo tas salis, i kurias jie bega (pvz anglijoj visokie atejunai samdomi nes ju darbo jega pigesne, o tuo tarpu patys anglai per juos negali rasti darbo, panasi situacija vis dideja visam pasauly.) Tos salys is kuriu tie atejunai yra kile irgi zlunga nes tos visai be darbo jegos lieka. Va taip ir atsiranda suirute visam pasuly, is kurios visokios krizes ir kitosa negeroves kyla. Taciau tas bardakas ne tik nera slopinamas, bet kaip tik skatinamas, nes kambodzietis uz tai kad atejo i vietnama gavo kokalos. Nuciulptos, bet vistiek kokakolos. nebutu atejes, nebutu gaves... bet cia mano nuomone...
Šiandien nusprendžiau užsukti į rašykus, pasidairyti kas čia naujo įvyko. Pripažinsiu, kad net neplanavau prisijungti, tiesiog galvojau mestelėti akį į forumą, gal dar kokį kūrinuką peržvelgti. Ir štai, aptikau tavo tekstuką. Būtent jis sulaikė mane, neleido atsitraukti nuo monitoriaus, privertė viską perskaityti iki pat galo. Tenka pripažinti, jog ne kiekvienas kūrinys turi galą... Bet ne tame esmė.
Taikiai, uostinėdami gielės ir pusričiaudami sumuštiniais su medum gyveno Kombodžos gyventojai. Kas tos gielės? Spėju kažkas, ant ko kokainą beria? Na, nesikabinsiu, kad man kiek kreivokai skamba konstrukcija pusryčiauti kažkuo, gal taip ir galima sakyti, tačiau negi niekas nemano, kad ėdant vien sumuštinius su medumi gali kas nors užsiklijuoti?
Draugiškai daugindavosi, draugiškai dalindavosi sirgdami, vaistažolėmis ir augindavo kiaules. Kūriniuose būna raktinė frazė. Pavyzdžiui, Jonukas buvo kvailas. Jonukas naktį ėjo mišku nepasiėmęs prožektoriaus. Nes Jonukas buvo kvailas. Beeidamas jis užmynė ant minos. Nes Jonukas buvo kvailas. Šiame tekstuke yra taip pat yra raktinė frazė. Ir tai yra, kaip jau tikriausiai atspėjote - "draugiškai daugindavosi". Prijungus ją tinkamose sakinio vietose, visas tekstas nušvinta naujomis spalvomis. Vienaip ar kitaip, norėčiau pasidomėti ar autorius tikrai mano, kad Kambodžos gyventojai tikrai tokie silpnapročiai? Pašniaukščia gėlyčių, paėda sumuštinių, pasikruša su belenkuo, kas juda (jei nejuda - pajudina), apkrečia visokiomis ligomis (dažniausiai venerinėmis) savo gimines, draugus, kaimynus, kiaules ir visą kitą kas juda (arba ką galima pajudinti)?
Kartą smalsiausias Kambodžos gyventojas, nusprendė nukeliaut pas toki pat smalsų posbrolį (draugiškai pasidauginti), pasisvečiuoti į Vietnamą. Kokiu metodu buvo nustatyta, kad jis yra smalsiausias? Apklausa tai parodė? Ar jis nuolat klausinėdavo visokiausių dalykų besidaugindamas? Net žinodamas, kad kiaulė jam negali atsakyti?
Pusbrolis ten jau, kaip dešimt metų vedamas smalsumo, buvo nukeliaves ir vedes tenykštę kolūkio pirmininko dukterį (kad draugiškai pasidauginti). Pusbrolis buvo ten nukeliavęs, nes dešimt metų jį vedė smalsumas? Galiausiai vedė kolūkietę, nes smalsumas jo nevedė? Et, koks išdykėlis tas smalsumas, suvedžiojo ir paliko kaip berną su trečia kiaule...
Kelionė ilgai netruko, užteko tik pereiti septynis kilometrus per džiunglęs, saugantis uodų ikandimų ir retkarčiais pasitaikančių tigrų-žmogėdrų. Plėšrieji uodai žmogkandžiai atakavo smalsiausiąjį kambodžietį, tačiau jis vikriai išsisukinėjo (rankas ir kojas), nes iš ryto buvo valgęs sumuštinių su medumi! Tigrai žmogėdros bizeno aplinkui, tačiau jie buvo ne tokie pavojingi kaip uodai, todėl juos tik paminėsime.
Paskui užtekdavo tik perlipti raudoną juostelę, skiriančia Kambodžos smalsučius nuo Vietnamo smalsučių ir tu jau pusbrolio uošvio kolūkio teritorijoj. Ir visi smalsučiai buvo prie pat raudonosios juostelės ir žiūrėjo vieni į kitus varvindami seiles ir kitus kūno skysčius. Taip, teisingai, dabar turėtų būti raktinė frazė.
Vietnamo pusbrolis jau buvo gavęs (raktinę frazę prisimenat?), balandžio atnešta palmės lapelį, kuriame buvo surašytas džiaugsmingas Kambodžos pusbrolio apsilankymas. Vietnamo pusbrolis. Čia aš susimąsčiau. Sakyčiau gal Korėja? Bet ne - ji lyg ir pussesere turėtų būti... Kambodža? Irgi pusseserė... Ne taip lengva surasti vyriškai skambantį valstybės pavadinimą. Štai! Lichtenšteinas! Taigi, ši mažytė valstybėlė jau buvo gavusi. Kitas galvosūkis - balandžio atnešta palmės lapelis. Čia jau lengva. Balandis atnešė visą palmę, nuo kurios nubyrėjo tik vienas mažytis lapelis. Na, tačiau kaip galima surašyti džiaugsmingą Kambodžos pusbrolio (tai čia irgi Lichtenšteinas ar Vietnamas?) apsilankymą man fantazijos jau neužteko. Gal vis dėl to džiaugsminga apsilankymo dienotvarkė?
Šiaudinėja, palmių lapais dengtoje trobelėję, jau laukė padengtas stalas su keptu paršeliu ir ryžių dagtinę. Ką reiškia šiaudinėti? Tapti šiaudais? Supratau! Aplipti šiaudais, nes tai taip tinka prie šio teksto raktinės frazės. Žiopliams, kurie nežino kas yra dagtinė aiškinu iš karto - iš dagčio pagamintas alkoholinis gėrimas. Čia iš tos pačios operos, kaip košė iš kirvio.
Pusbroliai, kieme draugiškai apsikabino (kad draugiškai pasidauginti), paplekšnojo viens kitam per petį ir einant per slenkstį į trobelės vidų, kur garavo juodasis paršelis įdarytas bananais, juos sustabdė garsas. Tikrai įdarytas, o ne padarytas? Na, jei jau taip sakai... Jei teisingai supratau, vietnamiečių intelektas ženkliai didesnis, nes jie sugeba pasigaminti maistą sudėtingesnį nei sumuštinis su medumi?
Tas garsas gal nebūtu nustebinęs Jupiterio ir Marso kolūkiečių, bet Vietnamę ir Kambodžoję jis buvo negirdėtas. Šiaip teisingai būtų vietnamietę ir kambodžietę... Net ir taip sakinys sunkiai suvokiamas. Pirmiausiai iš kur atsirado šios dvi moteriškės? Ar čia pusbroliai staiga persirengė moteriškais drabužiais? Ar jie abu buvo pasyvūs homoseksualistai ir dėl to autorius juos vertina kaip moteris?
Tai buvo skraidančios lėkštės, pilančios ant Žemės pustonį degančio napalmo, garsas. Išgirdau kaip kitame kambaryje išsiliejo 325 gramai 80% stiprumo samagono.
Akimirksniu užsiliepsnojo ryžių laukai, bananų plantacijos ir kiaulių fermos. Vai vai vai... Šį sakinį norėčiau išskirti dėl labai paprastos priežasties. Regis jis vienintelis, kuris parašytas be klaidų ir kurio prasmę galima lengvai suprasti. Pagerbkime jį tylos minute, nes vos tik baigsite skaityti šio sakinio komentarą, viskas grįš į savo įprastines vėžes.
Sulėpsnojo ir šiaudinė, palmių lapais dengta trobelė, su įdarytų bananais paršeliu. Sulėpsnojo. Lėpsnoti. Tikriausiai šį žodį galėtume kildinti iš lėpti. Sulėpti - nualpti. Sulėpsnoti - nualpinėti trumpam daug kartų. Dabar paaiškink kaip atrodo nualpinėjanti trobelė su paršeliu viduje, kurį kas nors iš smalsiausiųjų įdarytų bananais (draugiškai daugintis) jei tik galėtų? Ne, nereikia pasakoti apie paršelį viduje, kurį kuris nors iš pusbroliukų įdarinėtų savo bananais. Man paaiškink kaip trobelė gali nualpti.
Sulėpsnojo ir šalimais stovėjas pusbrolis, kaip sulėpsnojo ir visi likusieji kolūkiečiai su pirmininku ir dukterim. Žodžiu, visi kas tik galėjo nualpinėjo.
Kambodžos pusbrolis paliko vienas stovėti ant įšdegusio kiemo, su ašarom akyse ir tuščiu skrandžiu žvelgdamas į giedrą dangų. Niekšai, tikri niekšai! Gyvuliai! Paliko vargšą Lichtenšteiną be bananais įdaryto (draugiškai daugintis) paršelio.
Bežvelgiant į dangų, tiesiai iš Saulės pasirodė skraidanti lėkštė. Antras daugiau ar mažiau normalus sakinys. Taip, mes jį taip pat pagerbsime tylos minute.
Pro iliuminaturių matėsi linksmas su šypseną ateivio veidas (draugiškai daugintis). Iliuminatūris. Čia kažkoks apšviestas tūris? Būtų smagu sužinoti koks konkrečiau tūris. Spėju, kad nemažas, jei jau ten tilpo ateivis ir šyspena...
Ateivis, atidaręs įliuminatorių išmetė, cocą colos pusiau nugertą buteliuką, kuris nukrito tiesiai Kabožiečiui po kojų ir parodęs tryjų žalių pirštų kombinaciją, pakilo atgal į Saulę. Įliuminatorius. Kažkas besisiejančio su įšvietimu?
Bendras vaizdas kraupus. Visame tekste tėra du sakiniai, kurie tvarkingi. Skaitant visus likusius gali išgirsti kaip klykia prievartaujama lietuvių kalba.
Pirmiausiai rekomenduoju išmokti bent pusę sakinių parašyti teisingai, o jau tuomet galvoti apie kūrybą.
Autoriaus santykiai su lietuvių kalba irgi nekokie :)
Tekstas, visų pirma, per trumpas. Net jei tai būtų gairės penkių minučių veiksmo filmukui. Pradžia lyg ir žadanti kažką, bet .. Idėja - pusė velnio. Bet ar tikrai fantastika, kad vaikis eina aplankyti pusbrolio už septynių kilometrų? Na gerai, atskrido ateiviai ir viską sudegino. Kodėl būtent tą sodybą? Kodėl vaikis gyvas paliko? Tavo tekstas turi viską pasakyti. Sėkmės!