Ruda diena, baltuoja beržo kotas,
Sidabro tošys zyzia kaip uodai,
Dangus drobulėm neaustom kuprotas,
Į saulę skverbias drebuliais juodais.
Nuo kalno storas ir miglotas šlaitas
Sukiojas pilko žingsnio duobėje,
Iš vėjo medžiai brėžiais pasišaipę,
Šakom vynioja ilgesio gijas.
Per žemę bėga, krutinas ir draikos,
Sugraibęs baltas skaidulas erdvės,
Lyg juodas paukštis apiplyšęs laikas,
Žole ruda apklostytas padvės.


Edvardas






