zzz...

ir dar kartą dulkes nupūtusi, žvilgt į katiną
– ir jam akys žiba
kyšt abu nesitarę smalsiai galvas,
kyšt letenėles į vidų
akimis mirkt mirkt
na ir atradimas – 
kad gi toje mano skrynelėje
su nuvažiuojančiu stogu ir spynele!
nieko nėra... 
gal tik paveikslėlis kitas nostalgijos
trupinėlis naivumo, šnarantis bilekas
ir dar mėlynas kaspinėlis (nuo kelnaičių?)

22:29

mano galva panaši į tuščios aguonos barškutį – 
kaip ir barška truputį,
bet daugiau šiukšleles sėja.
teisybė.

00:00

atsilikau nuo tavęs su atliekutėmis,
o tos lyg nebetikėtų dryžuotais sliekais prarijusiais dramblį
pakeitė kryptį.
kuriuo gi keliu?

07:07

taip ir ne/miegosiu iki pavasario
dar nepažadinta
tik truputį pab(l)udusi
zzzzzzz... 

iki pavasario