I. Prisiminimai

He is so close to me yet I don't know how to love him
Only him can decide if we talk about love or about friendship
I love him and I want to offer him my life
Even if he doesn't want my life
CELINE DION


Ji sėdėjo savo kambaryje ir skaitė knygą.  Nors vertė puslapį po puslapio ir iš šalies atrodė, kad mergina susidomėjo skaitymo objektu, jos mintys buvo labai toli.  Siela bandė suprasti, ką ji padarė ne taip - aistra draugui… juk tai taip absurdiška. Paauglę užliejo prisiminimai: “Vasaros pradžia… vakarėlis… aistra… geriausias draugas – mylėjo ji kaip brolį… o va kuo viskas baigėsi. Ačiū Dievui tai neperžengė ribos, tai buvo sielų, o ne kūnų aistra, nors pirmasis bučinys jau lyg ir buvo ribos peržengimas… juk draugai taip nedaro. Keisčiausia, kad jokio alkoholio, jokių narkotikų – nieko! Tiesiog nesuprantama trauka, švelnumas ir artumas… noras būti reikalingai … Deja niekada Siela nesužinos, ką tuo metu galvojo Jausmas . Juk pati tvirtino, karštai ginčijosi, kartais net iki ašarų – buvo tuo visiškai tikra - vaikinas su mergina gali būti tik draugais, nebūtina meile, nereikalinga nė menkiausia aistra – tik draugai… O štai dabar tai … Nors jau ruduo, praėjo trys ilgi vasaros mėnesiai, tačiau tie prisiminimai kankino Sielą . Ji vis mąstė, kad jei gražintų laiką atgal – padarytų viską kitaip, nors po keliu akimirkų vėl persigalvodavo….juk tai ką patyrė buvo nuostabu. TAIP! Kad ir kaip ji nenorėtų to pripažinti – jau senokai mylėjo Jausmą daugiau nei kaip paprasta draugą… tikriausiai todėl ir buvom tokie artimi draugai… bet vadinasi ir jis turėjo mane mylėti…” Jos veide sušvytėjo įprasta – naivi ir vaikiška šypsena.. Staiga, supratusi, kad užsigalvojo, sužiuro į knygą ir pradėjo įdėmiai skaityt, tačiau tai ir vėl netruko ilgai… svajones nugalėjo: ” O kas jei Jausmas tikrai mane myli… gal ir jis dabar galvoja apie mane… TAIP! ” Mergina pergalingai užvertė knygą ir svajingai sušnabždėjo:
- Tai būtų nuostabu…