Pilkas liūdesys

Aš pabudau šiandien ryte -
Už lango stovi medžiai nosis nukabinę...
Supranta jie visi - Ruduo atėjo,
Ir dar labiau nuliūsta tiesą pripažinę.

Apnikę žemę debesys pilki,
Ir man kažko taip širdį sopa...
Tu neišeik, prašau, dar neišeik jeigu gali,
Kartu mes pažiūrėsim kaip už lango vėtra šoka.

Atleidžiu Tau,
Tik nemanyk, kad didelę Tu padarei man skriaudą...
Tačiau jau niekad nesugrįšim ten, kur bovome,
Ir nesakysiu, kad viduj visai neskauda...

Ruduo aplink,
Bet Tu ateik...
Ateik, kai medžiai verkia.
Ateik, kai lapai Tau po kojom šiugžda...
Ateik, kai lietūs merkia.

Belieka tyliai atsidusti man,
Ir galvą ant šaltos žemės padėti,
Nes širdį baisiai sopa, ir liūdžiu,
Liūdžiu taip, kaip tik Rudenį galima liūdėti.