Nespėjau

Tuntas geležinių rankų
gniaužo mano širdį

skausmo rodos tvert nebegaliu
aš tik kvėpuoju ir meldžiuosi

maldauju atleidimo tų
žydrų it vandenynas jų akių

atleiskit, mieli, man
nespėjau išlydėt jūsų per duris
į amžiną it laikas jūs kelionę..


      Dedikuoju: Vytautui Senapėdžiui ir Akvilinai Jablonskienei