Nelauksiu kol kiti nebelauks

Stebėjau pro lango plyšį,
Kaip žmonės erzina laiką.
Dievina tai kas senai nupaišyta
O klūpi prie ateities vartų,
Kaip prie pigių cigarečių,
Parduodamų turguj už seksą.
Dėl praskėstų kojų
Numeta kvepiančius rūbus.
Visi mintimis ištvirkę,
Užmiega prie svetimo kūno.
Badaujantiems atiduoda centų,
Kad anie nusilakę pamirštų,
Kaip gėda rytais apsivemti.
Devynis mėnesius laukiau,
Kad galėčiau įkvėpti tų dūmų,
Ne, ne pačių pigiausių,
O tų, kuriuos užaugina rūmuos.  
Turėjau chemijos kursą,
Sakė tikim geriausiu.
Žinojau, ilgai neištversiu,
Todėl apgavau laiką.
Stebėdamas tolstančius žmonės
Užmerkti akis sugalvojau.