„ Be išeities“

Aš noriu gyventi,
Nenoriu mirti,
Nors taip beviltiškai
Skauda širdį.
Mano angelas sargas,
Su manim kartu rauda,
Gyvybė jau gęsta,
Jis dejuoja- man skauda.
Aš imu jo ir klausiu,
Ar  tai tu mano sargas?
Ar tai tau pavesta,
Mano tragiška meilė?
Taip ji tragiška, ir,
Tu žinai, po velnių,
Kad labiausiai dėl visko,
Esi kaltas tu.
Aš norėčiau paimt,
Ir nulaužt tau sparnus,
Kad tu niekur pabėgt,
Negalėtum, mažyti,
Bet esu aš,
Beviltiškai geras žmogus,
Ir tiesiog negalėčiau,
Aš to padaryti.
Tad gyvenimas mano-
Jis be išeities.
Argi galima likt,
Sudaužyta širdim?
Tad aš noriu,
Noriu išeit, nebegrįžt,
Ir daugiau angelų sargų
Nebesutikt...