Ėjau, mačiau, išrinkau

Kaip į ne visiškai sveiko proto mergaitę mane žiūrėjo. O aš tik ėjau, tinkamo vardo ieškojau. Ne sau.
Užaugsiu, gimdysiu. Juk lengviau kai vardas jau užrašytas. Tik gaila, kad čia tie vardai pasenę, tikrąja to žodžio prasme. Kerpės, pelėsiai, suskilęs betonas. Betonas! Net ne marmuras ar stiklas. Bet astros ir žvakės, atrodo, visais amžiais čia buvo.
Nejauku pasidarė, prie paskutiniojo vardo, tad jį išrinkau.
Paspartinau žingsnį jau visai prie vartų. Žmonės rinkosi, turbūt dar vieną vardą atnešė. Ir kitam čia ateisiu, pamatysiu, išrinksiu.