Paskutinis akordas
pirštais per plaukus
kai užsimerki
po vėju
prie laužo
negęstant mintims
arba salėj
kai akustika tobula
natomis sugula ant nosies
visai nuoga
ir nesvarbu jeigu bažnyčia
neišspjaunamam sapne
nebent daug drąsos
gavai testamentu
Pradėt eit paukščių taku
kai nieko jau nebesitikėt
bet kur, kad ir į juodąją skylę
kasnakt atsibust ir nurimt
pabūt smuiku, tylint