Nuolankusis žemės tarnas
dar gyvendamas kitame krašte
turėjai likimą,
kuris šiandien tave glosto.
Pameni - būdamas vikšras
nieko naudingo nenuveikei,
o atėjus laikui subrendai
ir tapai lėliuke...
Tylus, ramus,
turintis ateitį, kurios nežinojai.
Tačiau toks gyvenimas
truko neilgai. Vedei.
Ir sparnuota laimė
tave šildė. Šildo ir dabar...
Tas gyvenimas turėjo
kelis gyvenimus, - tarnas
tarp tarnų, toks kaip
visi ir kitoks...
Nuolankiai geras -
lengvai pažeidžiamas.