Užgimė mintis laisva,
pavasario pagauti laiką,
kaip sunku man, bet kaip lengvai,
tai gali padaryti vaikas,
Klykdamas skaisčiu balsu,
sparnais, ne rankom moja,
bet kam kitam tai būt baisu,
mes patys pakišam sau koja,
Tu prirakintas cigaretės dūmų,
ir kambario tamsaus, be meilės,
karalius prakeiktųjų rūmų,
gaila, kad tokiu išminčių eilės.