Prasikaltusi

Ant tavo kapo sudėjau visą turtą:
Tai, ką turėjau ir ko jau neturiu.
Lig šiol tik vieno negaliu padėti -
Neištesėtų pažadų.

Tau duoto pažado pamiršti,
Kas buvo. Ir ko tikrai nebus...
Kam praeities gysloti pirštai
Taip staigiai ir grubiai išskyrė mus?

Neištiesiau, kada reikėjo, rankos.
Dabar ši atgaila bergždžia.
Beprasmiai žodžiai neišėję stringa,
Nes stoviu prieš tave tokia kalta.