Kur kasvakar auksu lietą
saulė guolį kloja,
aš žinau prie namo liepą -
tai šalis gimtoji.
Rymo čia tarp sodų pirkios,
šuo prie tvarto loja,
čia man pirmąkart pravirkus,
debesėlis mojo.
Čia upelė išsiraičius,
sidabru dabinta;
rasos žiba laumės kraičiais,
kai diena prašvinta.
Sesės čia į drobių raštą
daug dainų įpynė, -
linksmas, margas mano kraštas -
Lietuva tėvynė.
Čia keliai gelsvi, smėlėti, -
juos berželiai saugo...
Kaip šio krašto nemylėti,
kur gimiaus ir augau?


Tavofeja





