Tu neprašei manęs, tačiau
apie tave ir tau rašiau.
O kai man leidai išsiliet
nebegaliu daugiau tylėt.
Žinau žvaigždutės nenuskinsiu,
bet gėlę tau atnešt galiu.
Savęs pusiau nepadalinsiu,
ateisiu visas takeliu.
Nebūsiu tavo tušinukas,
kuriuo rašysi laišką man.
Kai švies saulutės spinduliukas
žinok, tai aš šypsausi tau.
Gal nebučiuosiu tavo lūpų,
kaip jas bučiuoja tau kava.
Nepinsiu ir vainiko rūtų -
pasenusi tokia mada.
Nupiešiu vėl eilėraštuką,
kad prisimintum tu mane.
Įkvėptas mano tušinukas
ne kartą džiugins dar tave.