Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ji visą laiką su tavimi, nepalieka tavęs nei vienai akimirkai. Ji suriša tave su dabartim ir ateitim. Ir visai nesvarbu ar ji šviesi, ar tamsi. Tam tikrais tavo gyvenimo momentais iškyla ta pusė, kuri atitinka tavo būseną, gal net vėl atkartoja tą patį sielos skambesį, dar daugiau tave džiugindama ar gniuždydama, tarsi dar kartą tau patvirtindama – tai viskas buvo:
“ Tai buvo su manimi, tai mano jausmai, siekiai ir troškimai. Tai tikėjimas į šviesą, gėrį, tai mano šviesioji viltis. Ji buvo, kaip buvo ir meilė – šviesi, tyra, tokia nesavanaudiška, viską apimanti, tai dalis manęs, tai mano gyvenimas. Koks aš buvau laimingas! Aš švytėjau, skleidžiau šilumą ir gėrį, aš skraidžiau! Aš gyvenau! Atrodė, kad niekas niekda neišplėš man šitos laimės. ”
Tai buvo, kaip buvo vėliau ir kitas tavo gyvenimas- neviltis, didžiulis skaudulys, sukaustęs visą tave, ne tik tavo kūną, bet ir tavo sielą. Viskas užgeso. Liko tik tamsus ir duobėtas kelias. Ir tik mažame šviesos langelyje tu matydavai ją, taip neaiškiai ir iš taip toli, skleidžiančią brangius prisiminimus ir taip užgaunančią tavo sudaužytą širdį…
        „ Bet niekas nesutrukdys man mylėti tave, jausti net per atstumą tavo mintis ir tavo
šilumą. Šis ryšys pasiliks tarp mūsų amžinai, aš mūsų meilę pernešiu per visą savo gyvenimą, aš nusinešiu ją į nebūtį, kai ateis laikas man pačiam iškeliauti... Ir gal kitame gyvenime mes vėl abu susitiksim ir tada niekas nebegalės išplėšti tavęs ir nusivesti į kitą tau nurodytą kelią, be manęs ir be mūsų jausmų. Ši ateitis tik ir palaiko mane. Šviesi viltis ir tikėjimas, kad kada nors mes priklausysim vienas kitam ir niekas mums to nesutrukdys... Ir dabar ta nuostabi meilės ir laimės šviesa mane palaiko, neleidžia galutinai palūžti... Toks juodas mano gyvenimo likimas, uždėjęs antspaudą ant mano sielos, mano jausmų ir mano širdies. Aš nebegaliu be tavęs, nebegaliu kvėpuoti, dūstu nuo nevilties ir praradimų. Aš nebegaliu svajoti, gyventi ir kurti... “
        Kur tai tave nuves? Aplink tave šitiek šviesos, bet tu jos net nepastebi, tu kažkur toli nuo realaus gyvenimo, klajoji po bekraštę erdvę ir ieškai to vienintelio žybsnio, akinančios ugnies, kad joje galėtum sudegti, virsti pelenais ir vėl atgimti naujame savo gyvenimo kelyje. Tu lauki to kito, šviesaus  ir laimingojo gyvenimo tęsinio... Tu lauki jo, liūdnai eidamas per dabartinį savo gyvenimą, kur saulę atstoja jos tolimas atvaizdas tavo atminties lange, tylus prisiminimas, jūsų pokalbiai ir jūsų širdžių skambėjimas...
        Ryškus šviesos atspindys nuo tavo akių pasklinda po visą tave supančią erdvę, apšviesdama kitų žmonių kelią, virpindama kitų širdžių stygas, įsisiūrbdama į kitų gyvenimus ir palikdama gylius pėdsakus kitų sielose. Ši šviesa nebejaudina tavęs, nebešildo tavo gyvenimo, tu leidi jai laisvai spinduliuoti, leidi jai laisvai  pasirinkti savo kelią... O kas bus su tavimi?
        „ Aš laukiu tavęs ten, toje begalybėje, toje apšviestoje, auksu žėrinčioje amžinybėje... Aš laukiu tavęs... Kad ir kiek dar reikėtų laukti... Aš laukiu tavęs... “
2010-05-22 00:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-17 14:03
Varinė Lapė
Skyrybos ženklai elektroninėje erdvėje dedami paprastu principu: po žodžio nededamas tarpas, dedamas simbolis, tada tarpas. Jei turime brūkšnį, tai jį skiriame iš abiejų pusių tarpais, jei brūkšnys tiesioginėje kalboje - tarpas po brūkšnio būtinas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą